Pristatymas SpliTech 2026 konferencijoje Kroatijoje
2026 m. birželio 23 – 26 d. SUSTAINOVATE projektas buvo pristatytas 11-ojoje tarptautinėje konferencijoje „SpliTech 2026“, vykusioje Kroatijoje.
Projektui konferencijoje atstovavo doktorantas Paulius Vestfal, kuris pristatė pranešimą „Implementing Life Cycle Global Warming Potential in Buildings under the Energy Performance of Buildings Directive Recast: Harmonisation, National Discretion and Digital Governance Choices across Europe“.
Plėtojant ankstesnius projekto tyrimus, pristatytus konferencijoje MATBUD 2026, šiame darbe dėmesys perkeltas nuo gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialo (angl. GWP) vertinimo metodologinių reikalavimų prie skirtingų Europos šalių įgyvendinimo strategijų ir skaitmeninio valdymo sprendimų analizės.
Tyrime analizuojama, kaip Europos valstybės įgyvendina naujus pastatų gyvavimo ciklo GWP vertinimo reikalavimus, numatytus peržiūrėtoje Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (EPBD). Taip pat nagrinėjama, kaip valstybės narės gali suderinti bendrus Europos Sąjungos reikalavimus su lankstumu, būtinu atsižvelgti į nacionalinius teisės aktus, duomenų prieinamumą ir skaitmeninės brandos lygį.
Tyrime lyginami penkių Europos šalių Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir Suomijos taikomi gyvavimo ciklo GWP vertinimo įgyvendinimo metodai, analizuojant reglamentavimo sistemas, aplinkosauginių duomenų prieinamumą, naudojamus skaitmeninius įrankius ir metodologinius sprendimus. Remiantis šia analize, pasiūlyta konvergencijos–divergencijos sistema, leidžianti įvertinti, kuriose srityse Europos šalys artėja prie bendros praktikos, o kur nacionaliniai metodai vis dar skiriasi dėl reguliavimo, metodologinių ar skaitmeninio valdymo sprendimų.
Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvai, kuri pasirinkta kaip atvejo analizė. Tyrimas rodo, kad šalys, kuriose Aplinkosauginių produkto deklaracijų (angl. EPD) prieinamumas vis dar ribotas, gali įgyvendinti atnaujintos EPBD reikalavimus taikydamos skaidrias metodikas, kokybiškas bendrąsias duomenų bazes ir palaipsniui skaitmenizuodamos gyvavimo ciklo vertinimo procesus. Taip pat pabrėžiama didėjanti skaitmeninių sprendimų palaikymo sistemų svarba, siekiant užtikrinti skaidrų, nuoseklų ir plačiai pritaikomą gyvavimo ciklo vertinimo įgyvendinimą visoje Europoje.
Mokslinį pranešimą parengė Paulius Vestfal, Anneliis Muravleva, Anuja Vivek Bhosale, Eglė Klumbytė ir Lina Šeduikytė.
